Header popup nuotrauka

„Mamų unija“ inicijavo projektą „MAMŲ UNIJOS  ŠEIMOS NAMAI“

Tai yra pagalbos ir reabilitacijos centras sunkiai sergančių vaikų šeimoms. Projekto tikslas - sukurti kompleksinę vieningą pagalbos sistemą visai sunkia liga sergančio vaiko šeimai, siekiant...

StoryHolder

Padeda vėžiu sergantiems vaikams

Po metų Justo mama išdrįso prabilti: lemiamas ženklas buvo padidėję limfmazgiai

„Ir šiandien kai galvoju apie šiuos metus, stebiuosi savo reakcija. Suprantu, kas vyksta, bet to tarsi neįsisąmoninu – kaip gali būti, kad mano vaikas serga vėžiu? Stengiausi to garsiai nesakyti, tarsi užkodavau save. Plauki kartu su liga, lyg ir ignoruodamas ją“, - sako Džiuljeta. 15-mečio Justo mama dar nedrįsta garsiai džiaugtis, tačiau panašu, kad lygiai prieš metus sūnų staiga pakirtęs vėžys jau įveiktas.

Tą lemtingą praėjusių metų lapkričio 22-ąją Justui sukako 14 metų.

 „Dieną sūnus pajuto, kad kaklo limfmazgiai labai padidėjo. Jis iškart ieškojo informacijos internete. Vakare, po šventės, kai pamačiau, išsigandau ir aš. Papasakojo jis man, ką perskaitęs, ir iškart išvykome pas šeimos gydytoją“, - pasakoja Džiuljeta.

Gydytoja iškart įtarė, kad berniuko negalavimo priežastis - Hodžkino limfoma – viena kraujo vėžio formų. Justas buvo nusiųstas tyrimus atlikti Klaipėdoje. Kraujo tyrimai nieko ypatingo nerodė – rodikliai buvo normalūs. Visgi paauglį paguldė nakčiai detalesniems tyrimams.

„Dirbu degalinėje, visą parą, tad nuvežiau sūnų ir turėjau grįžti į darbą. Vakare sūnus skambina, kad ryte būtinai turiu atvykti – reikia pasirašyti dėl kažkokio tyrimo. Po paros darbo buvau pavargusi, negalėjau suprasti, ką sako gydytoja. Prašiau jos dukart iš naujo paaiškinti, ką ji įtaria. Tada medikė pripažino, kad sūnaus krūtinės ląstoje matyti padidėjęs limfmazgių židinys. Jis esą nėra didelis, bet patvirtinimui reikia daryti tomografijos tyrimą. Po kelių valandų padarę šį tyrimą, o vėliau dar ir biopsiją gydytojai pripažino – Justui antros stadijos Hodžkino limfoma“, - skaudžią akimirką mena Džiuljeta.

Nuspręsta Justą siųsti į sostinės Santariškių klinikas.

 „Neaiškinau jam daug. Justas manė, kad jam tik išpjaus limfmazgius ir tiek. Pasakiau, kad vyksime į Vilnių, nes ten reikės atlikti operaciją. Nors ir tramdėmės, bet sūnus vis tiek įtarė, kad kažkas negerai, klausė, kas man, jo močiutei, kodėl atrodom it numirusios. Akys įtemptos, verkti negaliu, nes stebi sūnus nuolat mane. Labai padėjo tai, kad gydytojai vis pabrėždavo, kad Hodžkino limfoma – vienas laimingiausių mūsų ištrauktų bilietų iš visų vėžio formų. Liga lengvai pasiduoda gydymui. Tik tai ir guodė ir palaikė mane“, - šiandien pripažįsta Justo mama.

Vaikinui buvo pradėtas gydymas chemoterapija. „Aplink mačiau dar sunkesnių ligonių – maži vaikučiai plikomis galvytėmis. Drąsino ir tai, kad Justas jau tvirtas, suaugęs, stiprus tiek fiziškai, tiek emociškai. Kai Vilniuje jam pasakiau diagnozę, jis nepalūžo. Vienintelį kartą mačiau jį susikrimtusį, depresijoje, kai jis priaugo labai daug svorio nuo hormonų terapijos. Ir verkė, ir liūdėjo – netilpo nė į vienus savo ankstesnius rūbus. Gydymas chemoterapija lengvas nebuvo“, - atviravo Džiuljeta.

Iš pradžių Justui sutriko mityba, jį nuolat pykino, kasnakt keldavosi.

„Smūgis buvo ir tada, kai nuslinko plaukai. Jie nebuvo ilgi, bet gražūs, purūs. Žinojome, kad plaukai kris – juk aplink visi mažieji pacientai tokie patys. Tačiau kai susiduri su tuo akis į akį, kai ateina sūnus ir rodo kuokštus rankose, ašaros pasirodo tiek jo, tiek mano akyse“, - pasakojo pašnekovė. Vėliau plaukus teko išvis nuskusti. Grįžęs namo Justas vengė bendravimo – jam buvo per daug aplinkinių dėmesio, gailesčio, kažko tarsi gėdijosi.

Nuo tos akimirkos, kai šeima išgirdo kraupią diagnozę, praėjo vieneri metai. Lapkričio 22-ąją Justas atšventė 15 metų sukaktį. Tiesa, baimė dėl ligos dar nedingo - krūtinės ląstoje vis dar yra likę padidėjusių limfmazgių. Šiandien Džiuljeta vis dar negalinti garsiai pasakyti, kad jos vaikas sirgo vėžiu - baiminasi, kad liga neatsinaujintų, galbūt antras etapas būtų sunkesnis. Gruodžio 8-ąją numatytas vizitas pas gydytojus, kurie vis užtikrinčiau sako, kad vėžinių ląstelių nebėra, o limfmazgiai turėtų taip pat sunykti.

„Per šiuos metus Justas labai subrendo. Sustiprėjo ir mūsų santykiai – realiai, pusę metų buvome vienas nuo kito priklausomi. Grįžęs balandžio mėnesį Justas kibo į mokslus – po mėnesio laukė aštuntos klasės testai. Prieš ligą lankė futbolo treniruotes, dabar pradėjo lankyti šokius, rimtai žiūri į mokslus“, - su pasididžiavimu kalbėjo mama.

Kovo 8 d. organizacija „Mamų unija“ onkologinių vaikų mamoms padarė šventę – gražiai įamžino nuotraukose trapias akimirkas. Nuotrauką, kurią matote ir jūs, dar ir šiandien kabo Džiuljetos namuose.

Gydytojas: jei padidėjimas nenyksta, reikia sunerimti

Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius nuramino, kad ne visada padidėję limfmazgiai išduoda piktybinę kraujo ligą. „Limfmazgiai yra sargai, pro kuriuos teka limfa, kraujas, juose yra daug imuninių ląstelių. Jie yra labai svarbi imuninės sistemos dalis ir išsidėstę visame organizme – krūtinėje, pilve, mažajame dubenyje, kirkšnyse, kakle ir kitur. Yra daugybė limfmazgių grupių. Dauguma padidėjusių limfmazgių nėra piktybiniai“, - sakė specialistas. Jo teigimu, limfmazgiai dažniausiai sureaguoja tada, kai organizme atsiranda virusinė ar bakterinė infekcija. „Tada jie būna minkšti, nedideli, kartais skausmingi ir neretai susiję su uždegiminiu procesu, kuris vyksta greta limfmazgių. Pavyzdžiui, jei žmogus turi problemų su dantimis, limfmazgiai padidėja ties žandikauliu ar viršutinėje kaklo dalyje. Jei infekcija susidarė rankoje, limfmazgiai gali padidėti pažastyje. Svarbiausia, kad padidėję po kiek laiko, uždegimui slūgstant, jie vėl sumažėja“, - aiškino L. Griškevičius. 

Tačiau jei padidėjimas nenyksta, verta sunerimti.

„Jei visgi limfmazgiai padidėja be priežasties, yra kieti ar suaugę keli į vieną, jei iškilo vietoje, kuri nesusijusi su uždegimu, reikėtų sunerimti. Ypač, jei taip įvyksta vyresnio amžiaus pacientams. Limfmazgiai, kurie nesiekia pusantro centimetro, nelaikomi padidėjusiais, tačiau ir visiškai nedideliuose limfmazgiuose gali prasidėti vėžiniai procesai. Dydis nėra pagrindinis faktorius. Reikia įvertinti daugelį veiksnių, galutinį atsakymą gali pateikti biopsija“, - sakė Hematologijos centro vadovas.

Jei limfmazgiai padidėjo tarpukrūčio srityje, tai visgi gali būti limfomos signalas.

„Kiekvieno kraujo vėžio diagnozė turi skirtingą klinikinę išraišką. Kiekviena vėžio forma turi jai būdingą kraujo ląstelių sąstatą, būdingus genetinius nuokrypius ir kitus žymenis. Hodžkino limfoma yra piktybinis limfmazgių susirgimas, dažniausiai pasireiškiantis jauniems pacientams (20-30 metų). Rečiau serga vaikai, vyresnio amžiaus asmenys“, - pasakojo specialistas. Tačiau gera žinia ta, kad, susirgus jauname amžiuje, ši vėžio forma išgydoma beveik 90 proc. net ir tais atvejais, kai liga jau būna išplitusi. Prastesnė išeitis būna vyresniems žmonėms (kuriems virš 60 metų). „Taikomas gydymas priklauso nuo ligos išplitimo diagnozės metu. Maždaug pusei pacientų liga nustatoma trečios ar ketvirtos stadijos, kai ši jau išplitusi už limfmazgių ir blužnies bei pažeidusi organus. Pirmai ir antrai stadijai taikomas mažiau agresyvus gydymas chemoterapija, vėlesnėms stadijoms taikoma intensyvi chemoterapija ir, jei reikia, spindulinė terapija“, - teigė L. Griškevičius.

Lietuvoje Hodžkino limfoma diagnozuojama 40-50 pacientų per metus.