Vaikams ir jų tėveliams padeda onkopsichologė
Prasidėjusi vasara, rodos išskraidino mūsų vaikus į namus, ten kur jiems gera ir tinkamesnė vieta bei mielesnė aplinka sveikti. Gal todėl Santariškėse vaikų onkohematologinis skyrius šiek tiek ramesnis, vaikai atostogauja, jiems nereikia gydytojų pagalbos, jie sveiksta.
Sveikimo link kelias neretai būna duobėtas, vaikas nesupranta kodėl taip nutiko, o tėvams – vienas sunkiausių gyvenimo išbandymų. Vaiko onkologinės ligos eiga kelia daugybę klausimų. Kai šeima sužino galutinę ligos diagnozę, kas vyksta vaiko širdy, kuo pagelbėti gali mama ir tėtis, kokia galia medikų rankose ir kur jie bejėgiai, kodėl vienas vaikas sveiksta lengvai ir greitai kitam gi reikia ilgo gydymo. Kaip rasti pozityvių minčių kai kyla beviltiškumo rūkas. Klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau vaikai sveiksta, ir drauge su tėveliais išgyvena ne tik fiziškai bet ir dvasiškai nelengvus patyrimus.
Labai džiugu jog vaikų onkohematologiniame skyriuje rodos vaistų, demesio, gydytojų profesionalumo tikrai netrūksta. Tačiau pabūti šalia ilgėliau, išklausyti ir įžvelgti sielos skausmą, o nutinka ir panikos priepuolių, laiko visuomet bus mažai. Todėl labai džiaugiamės, kad prisikviečiame tokiems pasibendravimams su tėveliais ir vaikais jaunąją onkopsichologę Laurą Bratikaitę. Paaiškinti kodėl kyla įvairiausi jausmai kuomet šeimoje vaikas suserga onkologine liga, kaip suprasti kas vyksta , mūsų, paprastųjų mirtingųjų kalba sakant, žmogaus sieloje, kaip įžvelgti ar bent mėginti suprasti kokiu būdu formuojamas pozityvus mastymas ir dar apie daugybę dalykų galima kalbėti su onkopsihologe valandų valandas. Toks bendravimas virsta laiku kuomet randasi viltis, o vilties ligos kelyje labai reikia.
Labai geras sumanymas. Tikiuosi, kad ir mes kada nors turesime toki psichologa Kaune. Cia jis labai praverstu.
kaip rasti ta onkopsichologe, nes mums jos pagalba praverstu. siuo metu esame ligonineje.
Tel. nr. 8 668 00000 ir dar yra internetinis puslapis http://www.onkopsichologas.lt
O kur jūs gulite? Mes Vilniuje gulėjome – taip ir susipažinom su psichologe per susitikimus. Mums asmeniškai labai padėjo palaikymas. Dabar mes jau namuose
tokio psichologo reiketu suzinant bloga zinia ir pacioje pradzioje… nors ir dabar po gydymo tas nerimas del ateities grauzia… ir nezinia kaip tvarkytis, kaip susigyventi su vaikucio liga… Jau lyg ir Kaune buvo toks psichologas, nes palatos kaimyne dar tik tyrimams gulejo su sunum, tai buvo atejes pas ja ir jos vaika.