Linkėjimai
Šiuo trumpučiu laiškeliu aš tik norėjau pabūti arčiau Tavęs. Na, bent mintimis. Širdyje kirba begalinis noras Tau padėti, padrąsinti, paskatinti nusišypsoti, kad ir kas beatsitiktų. Viliuosi, kad rašau ne be reikalo. Noriu tikėti, kad bent kiek prisidedu prie vidinės stiprybės sukūrimo Tavyje.
Suprantu, kad geriausi žodžiai yra tie, kurie sakomi iš širdies. Tikiuosi, kad šio laiško nuoširdumas padės Tau į viską pažvelgti su dar didesniu tikėjimu, meile ir neužgęstančia viltimi. Rašau paprastai… Be jokių įmantrių frazių, užslėptų minčių. Noriu, kad mane suprastum.
Žinai, prieš kelis metus gyvenimas man iškrėtė tokį patį pokštą, su kuriuo dabar tenka susidurti ir Tau. Vyliausi ir tikėjau, kad viskas greitai praeis. Ir praėjo… Lyg viena diena, viena akimirka. Gyvenimas grįžo į savas vėžes, o baltos ligoninės sienos dabar tik retkarčiais iškyla mano mintyse. Taip pat bus ir Tau. Todėl nenusimink, nepiešk liūdesio savo širdelėje! Tu stipriai stipriai tikėk, kad visa tai laikina ir greitai praeis. Net neabejok tuo. Meilė, supratimas, gerumas, viltis yra draugai, kurie Tau padės. Tu tik leisk jiems pasireikšti. Nesulaikyk jų ir neužrakink gilioje sielos kertelėje. Žinai kas dar yra labai svarbus? Džiaugsmas! Suprantu, kad šis žodis gali nuskambėti kiek kvailai, tiesa? Apie kokį džiaugsmą galima kalbėti, kai tas pats gyvenimas, iš kurio tiek daug tikėjaisi, tiek daug prašei, iškrėtė tokią šunybę. Bet… Nepaisant visko, išmok žaisti džiaugsmo žaidimą. Atrask dalykus, kurie sukeltų šypseną, praskaidrintų nuotaiką. Kasdieniniuose dalykuose atrask kitą prasmę, išmok viską vertinti kitaip. Suprask, kad viskas vyksta ne be reikalo. Galbūt gyvenimas Tau suteikė progą susivokti savyje, įvertinti tai, kas Tau išties svarbu, atrasti kitas, tikrąsias gyvenimo vertybes. Todėl drąsiai ženk į priekį, brėžk naują savojo gyvenimo liniją, kurioje būtų daugiau šviesos, meilės, gerumo ir viską nugalinčio tikėjimo. Pasakyk sau, kad esi stiprus žmogus ir atlaikysi tai, kas skirta! Tu nepaprastas, nepakartojamas ir be galo nuostabus angelėlis, kuris reikalingas visiems, esantiems šalia. Mylėk gyvenimą, stipriai įsikibk į jį ir su plačia šypsena sutik kiekvieną dieną. Tu nugalėsi šią kovą! Aš tuo TIKIU! O dabar patikėk ir Tu!
Užbaigdama šį laiškelį, išduosiu savo paslaptį, kuri galbūt padės ir Tau 
Kai į tokią pačią kovą buvau įtraukta ir aš, žinai ką supratau? Kad savo ligos nereikia laikyti priešu. Tas niekšelis, apsigyvenęs Tavyje ar Tavo artimo viduje, taps žymiai sukalbamesnis, kai išmoksi laikyti jį draugu. Juk su draugu žymiai paprasčiau susitarti nei su priešu. Tikiuosi, mano žodziai Tau nors truputį padėjo ir suteikė drąsos.
Myliu, apkabinu ir prašau, NENUSIMINK! Įžiebk tikėjimą ir džiaugsmą visur: savoje širdelėje, kiekvienoje sielos kertelėje bei kitų žmonių akyse. Dalinkis gerumu bei meile Niekada nenuleisk rankų. Šalia Tavęs yra daugybė gerų žmonių, kurie pasiryžę padėti ir nenusigręžti. Ir aš, nors mintimis, bet visada šalia. Tikiu, kad viskas bus tik gerai! O dabar atsisveikinu. Iki ir didelės Tau sėkmės! …♥
Dovilė
—————————————————
Daug saulės, daug šviesos, daug džiaugsmo, daug gerumo, daug meilės…
Pagarbiai, Veronika Povilionienė
—————————————————
Mes su sūnumi turime tokį ritualą: kiekvieną rytą palinkime vienas kitam sėkmės, o tada aš jam sakau: „Tu gi žinai, kad tau viskas pasiseks ir kad tu nieko nebijai“. Jis žiūri patikliomis akimis ir atsako: „Aš nieko nebijau ir man viskas pasiseks“. Ir su šypsena išstraksi pro duris į mokyklą. Taip mes nugalėjome jo begalinį drovumą ir tęsiame šį ritualą iki šiol „dėl viso pikto“.
Šiandien iš aš tau norėčiau pasakyti: „Tu nieko nebijai ir tau viskas pasiseks“. Nes šiandien tu esi bebaimis karys, kuriam labai nelengva, bet ši kova kada nors vis dėlto baigsis ir tu nugalėsi, tau tereikia dabar susikaupti ir nieko nebijoti, galvoti apie tai, kaip bus gera, kai ištrūksi iš čia ir visos procedūros, adatos, balti chalatai, bloga savijauta jau bus praeityje. Kai bus labai sunku ar baisu, stenkis nepasiduoti šiems jausmams, galvok apie maloniausias vasaros akimirkas ar apie tai, ką labiausiai norėtum nuveikti, kai pasveiksi.
Erika Umbrasaitė
Žurnalistė, Rožinio kaspino draugijos įkūrėja, 35-erių susirgusi agresyviu krūties vėžiu ir jį sėkmingai įveikusi.
Pats stipriausi pasaulį žmonės esate jūs,nežinau nei vieno žodžio kuris tinkamai apibūdintu jūsu stiprybę,drasą jums linkėčiau nepastiduoti ir tikėti jūs ne vieni