„Svarbiausia, kad vaikai jaustų kuo šiltesnę aplinką, primenančią namus. Mums svarbu padėti kitiems, nes mus vienijančios asociacijos nariai taip pat susiduria su įvairiomis bėdomis ir ligomis. Mes taip pat esam moterys, mamos, todėl suprantame, kaip svarbu mylėti ir padėti, kai ištinka negandos“, – sakė dovanas įteikusi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentė Zita Sorokienė.

Tris moteris verslininkes, kurios su dovanomis  rugsėjo pirmosios pavakare atskubėjo pas vaikus, pasitiko Onkohematologijos skyriaus vedėja Sigita Stankevičienė. Ji viešnias supažindino su vaikučiais, jų Super-Mamomis, mielomis sesutėmis, papasakojo, kaip skyriuje bėga dienos, kuo džiaugiasi ir kodėl liūdi mažieji mūsų draugai.

„Šiame skyriuje vaikučiams patalynė keičiama kur kas dažniau nei vaikams, kurie guli kituose skyriuose, todėl labai džiaugiamės, kad užvalkalai pasidabinę bitutėmis, meškiukais ir ryškiomis spalvomis, pakeis baltą patalynę“, – dovanomis džiaugėsi ir skyriaus vedėja gyd. Sigita Stankevičienė. Dėkodama už pagalbą,  ji papasakojo, kodėl vaikams ir mamoms svarbu, kad ligoninės aplinka būtų jauki – tai padeda sveikti!

Kad tai tiesa, patvirtino ir su vaikučiais ligoninėje dienas leidžiančios mamos. „Mums taip smagu, kad mus aplanko svečiai, mums labai svarbu jausti, kad mes turim draugų, kurie mus supranta“, – sakė jos.

Viešnias pasitiko onkologinėmis ligomis sergančius vaikus globojančio fondo „Mamų unija“ atstovės ir vaikų tikros Draugės – fotografė Eglė Melinauskienė ir televizijos laidų vedėja Laima Kybartienė.

„ Dauguma vaikučių čia praleidžia daug laiko, todėl jiems labai svarbi kiekviena dovana, kuri praskaidrina nuotaiką, nudažo buitį kitomis spalvomis, mes labai džiaugiamės, kad net ir sunkmečiu verslas padeda mūsų vaikams“, – sako Laima Kybartienė.

Pasisveikinti su svečiais atėjo ir sesutės iš Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyrio, tiesa, jos negalėjo paspausti viešnioms rankų ar žengti už šio skyriaus slenksčio, nunešti vaikams rudeninio torto gabalėlio, nes taip saugomi mažieji ligoniukai, kuriems buvo atliktos sudėtingos procedūros. Jos pravėrė tik duris, papasakojo kaip laikosi vaikai. Pyragą pažadėjome atvežti, kai tik keturi mažieji, šiuo metu besigydantys saugiose palatose, jausis stipriau ir galės su mumis susitikti žaismingame poilsio kambary.

Šiuo metu Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės onkohematologijos skyriuje gydosi septynetas drąsių vaikų, kuriems draugiją palaiko procedūroms atvykstantys onkologinėmis ligomis sergantys bičiuliai.

Dovanas pirko ir atvežė šaunios Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos moterys.  Draugystės ir pagalbos vakarą organizavo Įveikligą.lt, fondas „Mamų unija“ ir VšĮ „VIRTUS LT“.

Kaip nupiešti šią mitinę būtybę, fantazavo vaikai iš visos Lietuvos – ypač aktyvūs buvo jurbarkiečiai, panevėžiečiai ir Kauno mažieji.
Į “Trollbeads” salonus buvo pristatyta beveik 500 piešinių, kurių laimėtojus rinko www.facebook.com/trollbeads.lt gerbėjai, menininkė ir garsi vaikiškų knygelių autorė Sigutė Ach ir trolių draugė “Mamų unija”.

Laimėtojais tapo - Monika Aleknavičiūtė iš Panevėžio, Ainė Zaleckytė iš Jurbarko, Paula Sinkevičiūtė iš Kuršėnų, o “Mamų unijos” favoritu  išrinktas Edvinas Skarbalius iš Jurbarko.

Danijoje nuo 1976 metų rankomis kuriamų originalių karoliukų “Trollbeads” atstovai Baltijos šalyse ir Lenkijoje  UAB “Trade House LT” “Mamų unijai” už visus suneštus piešinukus skyrė 2500 Lt, o mainais sulaukė pažado bendradarbiauti kituose projektuose.

Sveikimo link kelias neretai būna duobėtas,  vaikas nesupranta kodėl  taip nutiko, o tėvams – vienas sunkiausių gyvenimo išbandymų. Vaiko onkologinės ligos eiga kelia daugybę klausimų. Kai šeima sužino galutinę ligos diagnozę, kas vyksta vaiko širdy, kuo pagelbėti gali mama ir tėtis,  kokia galia medikų rankose ir kur jie bejėgiai, kodėl vienas vaikas sveiksta lengvai ir greitai kitam gi reikia ilgo gydymo. Kaip rasti pozityvių minčių kai kyla beviltiškumo rūkas. Klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau vaikai sveiksta,  ir drauge su tėveliais išgyvena ne tik fiziškai bet ir dvasiškai nelengvus patyrimus.

Labai džiugu jog vaikų onkohematologiniame skyriuje rodos vaistų, demesio, gydytojų profesionalumo tikrai netrūksta. Tačiau pabūti šalia ilgėliau, išklausyti  ir įžvelgti sielos skausmą, o nutinka ir panikos priepuolių, laiko visuomet bus mažai. Todėl labai džiaugiamės, kad prisikviečiame tokiems pasibendravimams su tėveliais ir vaikais jaunąją  onkopsichologę Laurą Bratikaitę. Paaiškinti kodėl kyla įvairiausi jausmai  kuomet šeimoje vaikas suserga onkologine liga, kaip suprasti kas vyksta , mūsų, paprastųjų mirtingųjų kalba sakant, žmogaus sieloje, kaip įžvelgti ar bent mėginti suprasti kokiu būdu formuojamas pozityvus mastymas ir dar apie daugybę dalykų galima kalbėti su onkopsihologe valandų valandas. Toks bendravimas virsta laiku kuomet randasi viltis, o vilties ligos kelyje labai reikia.

Natalija ir Deivydas, kuris grojo savo atsinešta gitara, padainavo mamytėms ir vaikučiams dainas iš įvairaus repertuaro. Skambėjo ir visiems žinomos dainos Yvos, Žvaigždžių duetų ir kitų atlikėjų dainos. Po koncerto, Deivydas visoms mamytėms įteikė po baltą rožę ir kartu su Natalija aplankė visas mamas palatose, kurios negalėjo palikti savo mažųjų ir ateiti į koncertėlį.

Vaikai su didžiausiu džiaugsmu fotografavosi su atlikėjais, prašė autografų ir dėkojo už suteiktą dėmesį. Tai buvo šilta, gražios muzikos ir emocijų popietė, kuri paliko daug gerų įspūdžių visiems: mamytėms, vaikučiams ir ligoninės personalui.

Vaikai nenuilsdami ir kupini geros nuotaikos klausinėjo, ką valgo sportininkai, kiek kartų per dieną  treniruojasi, ar kada vaikystėje yra kamuoliu išdaužę langus. Vaikai nudžiugo išgirdę garsių futbolininkų pasakojimus, kad šie vaikystėje buvo tikri padaužos, o užaugę tapo garsiais futbolininkais, kurie pietums, kaip ir vaikai, valgo daug žuvies, daržovių ir makaronų, o vakarienei svajoja apie mamos keptus blynus. Vaikai taip pat norėjo išgirsti, kiek turi sverti “geras” futbolininkas ir koks turėtų būti jo ūgis, kaip greitai turi bėgti, kad būtų pastebėtas užsienio klubų ir kur galima išmokti meistriškumo. 

Penkerių metukų Mažvydas, aistringas futbolo gerbėjas, prasitarė, kad atsisakė važiuoti namo, kad galėtų susitikti su žinomais futbolininkais. „O kodėl jūs atvažiavote be futbolininkų „maikių”?” – svečių linksmai paklausė berniukas. 

„Kai ėjome susitikti su vaikais, turėjau vieną nuomonę, o kai pamačiau tokią didelę šilumą, kovą ir tokį didelį optimizmą, man tai suteikė neapsakomai gerus jausmus. Čia visi, tiek vaikai, tiek tėvai, tiek personalas, mums atėjusiems parodė, kas yra didelė viltis,” – pasakojo V. Ivanauskas. 

T. Ražanauskui šis susitikimas su vėžiu sergančiais vaikais nebuvo pirmas. Futbolininko mama ilgus metus dirba Vilniaus universiteto vaikų ligoninės onkohematologijos centre. 

„Mano mama čia dirba nuo pat pirmų  šios ligoninės dienų. Kai dar gyvenau su tėvais, grįžusi po darbo namo, ji mums vis papasakodavo, kaip sekasi sergantiems vaikams kovoti su liga. Šiandien man buvo smagu stebėti šiuos vaikučius. Jie, kaip ir kiti vaikai lakstantys po kiemus, yra smalsūs, jiems viskas įdomu. Mano nuomone, ypač vaikai turi tikėti savo ateitimi, jiems reikia turėti gražių planų ir vilčių, kaip jų turime mes visi”, – sako T. Ražanauskas. 

Žinomi sportininkai yra nusivylę, kad Lietuvoje mažai kalbama apie vėžio prevenciją. V. Ivanausko nuomone, Lietuvoje vėžio atvejų būtų kur kas mažiau, jei šalyje būtų imtasi aktyvios vėžio prevencijos kampanijos. 

„Man teko stebėti Vokietijoje ir kitose šalyse, kaip masinės informavimo priemonės skelbia informaciją apie vėžinius susirgimus. Ten praktiškai kiekvieną dieną galėdavai išgirsti ar pamatyti kažką, kas susiję su skirtingais vėžio tipais, o pas mus to, dėl nežinomų priežasčių, nėra”, – teigia garsiame Vokietijos „Hamburg” klube rungtyniavęs V.Ivanauskas. 

Prie sergančių vėžiu vaikų  lankymo prisidėjo ryškiausios Lietuvos futbolo rinktinės žvaigždės Tomas Danilevičius, Marius Stankevičius ir Deividas Šemberas, jie vaikams atsiuntė savo klubų – „Livorno”, „Sevilla” ir Maskvos CSKA marškinėlius.

„Skatiname vaikus kuo daugiau sportuoti. Komandiniai žaidimai ne tik prisideda prie vaikų sveikatos, bet ir motyvuoja vaikus siekti užsibrėžto tikslo, praplečia draugų ratą. Norime atkreipti ir valdžios dėmesį, nes Lietuvoje stinga sporto aikštelių, kuriose vaikai galėtų sveikai praleisti savo laisvalaikį. Būtent kiemų aikštelėse, mokyklų stadionuose pirmuosius žingsnius žengia būsimos sporto žvaigždės”, – Lietuvos rinktinės futbolininkų vardu sako komandos kapitonas T.Danilevičius.

Šiuo metu Vilniaus universiteto vaikų ligoninės onkohematologijos centre gydosi per 30 vaikų, jų amžius nuo kelių mėnesių iki 18 metų. Su futbolininkais susitikti atėjo keliolika berniukų ir mergaičių su tėveliais. Sunkesnius ligoniukus svečiai aplankė jų palatose, o kai kurių aplankyti nepavyko, dėl sunkios vaikučių būklės, tačiau dovanas atiduoti pažadėjo vaikučius slaugančios sesutės.