Nutukimas – XXI amžiaus rykštė

Žmonija savo gerovės pagrindu turėtų laikyti maistą, nes tik pilnais pilvais galime dirbti, kurti, tobulėti ir taip žengti pirmyn. Jūs neskaitytumete šio straipsnio, jei kirbėtų mintis „noriu valgyti“. Tačiau kita mitybos medalio pusė – persivalgymas arba netinkami mitybos įpročiai. XXI amžiuje, po įvykusio mitybos lūžio, vis dažniau susiduriame su persivalgymu, kuris sąlygoja anstvorį, o vėliau ir nutukimą. Ekonomiškai stiprios valstybės vis dažniau susiduria ne su badu, o nutukimu. Tai – šalutinis globalizacijos produktas, sociologų vertinamas kaip mitybos lūžis. Šiuo metu pasaulyje – 2 milijardai antsvorį turinčių gyventojų, iš jų net 10% vaikų ir paauglių. Šie skaičiai turi tendeciją augti –  mokslininkai pranaušauja, jog 2030 metais nutukusių žmonių bus net 43%, tai prilygsta kas antram pasaulio gyventojui. Taigi labai svarbu suprasti netinkamos mitybos pražūtingumą.

Riba tarp sveikos ir žalingos mitybos

Maitinimasis – tai gyvybiškai svarbus pirminis fiziologinis poreikis, kurį būtina tenkinti. Šią galimybę suteikia platus maisto produktų pasirinkimo spektras. Ypač tarp jaunimo populiarios greitojo maitinimo užkandinės, kurios mūsų sveikatai dažnai būna pragaištingos. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo ydingos, klaidinančios reklamos 1992 metais sukurta ir visuomenei pateikta sveikos mitybos piramidė.

Remiantis sveikos mitybos specialistų rekomendacijomis, pagal šią piramidę savo racioną formuoti galime visą gyvenimą ir nepritrūksime nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų, o ir sotūs bei laimingi būsime. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas maisto produktas yra naudingas organizmui, tačiau svarbiausias sveikos ir žalingos mitybos skirtumas – netinkami kiekiai. Mitybos piramidė nenurodo tiksliai kiek kokių produktų porcijų ar kiekių turėtume suvalgyti, tačiau padeda suprasti įvairių produktų optimalų santykį, siekiant išvengti netinkamos mitybos.  Neužmirškime – svarbu ne tik tinkamai maitintis, bet ir neapleisti savo kūno fiziškai. Sveikai gyvensenai būtina sportuoti, mankštintis, palaikyti sveiką kūno masę, nes tik sveikame kūne – sveika siela!

Taigi, piramidės pagrindą sudaro grūdiniai maisto produktai (duona, grūdai ir jų produktai), makaronai bei bulvės, kurių rekomenduojama valgyti daugiausiai. Virš bazinės piramidės dalies lygiagrečiai sudėlioti maisto produktai, kurie vienodai reikšmingi ir jų rekomenduojama suvartoti po 3-4 porcijas (daržovių – 4, vaisių – 3 porcijas/dieną). Virš šių skanumynų yra grupė, kurią sudaro pieno produktai (sūris, jogurtai, varškė) ir mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai. Pastarųjų rekomenduojama vartoti po 2-3 porcijas. Piramidės viršūnėje pateikiami produktai, kurių rekomenduojama vartoti kuo rečiau ir tai turi sudaryti mažiausią dienos raciono dalį. Riebalus, aliejus rekomenduojama vartoti saikingai, o įvairius saldiklius, jais praturtintą maistą (saldžiuosius gėrimus, saldainius) – retai.

Maisto priedų įvairovė. Jų reikšmė

Pagrindinis sveikos mitybos principas – įvairumas. Maisto asortimentas turi būti įvairus, produktus būtina rinktis iš visų piramidės dalių. Tačiau ne tik šis pasirinkimas padės mums išlikti sveikiems ir žvaliems. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai kokius produktus vartojame – konservuotus, šviežius, šaldytus, gazuotus, įvairiaspalvius. Ant kiekvienos maisto produkto pakuotės rasime įvairių maisto priedų, kuriais siekiama išlaikyti ilgesnį laiką skanesnius, kvapesnius, šviežesnius produktus. Šie priedai žymime E raide (nuo žodžio „Europe“)  ir skirstomi į keletą grupių: dažikliai, konservantai , antioksidatoriai, saldikliai, tirštikliai, skaidrikliai ir kiti. Žinoma, jei nepropaguojate tarzaniško gyvenimo būdo, neauginate savo daržovių, bus sunku ar net neįmanoma išvengti šių E raidžių. Tačiau pasaulis vis labiau linksta prie ekologiško maisto, kuris nors ir yra brangesnis, tačiau sveikesnis ir investicija vis tik atsipirks. Jei jus labai baugina gausybė E raidžių ant perkamo jogurto indelio, neužmirškite, kad šiandien šiomis raidėmis žymime ir mūsų protėvių vartoti maisto priedai, tad ne visi turi neigiamo poveikio. Taip pat ramina mintis, kad visi maisto priedai yra tiriami. Tiriant įtaką sintetinių saldiklių, konservantų ir kitų „maistą tobulinančių“ priedų, mokslininkai vis įrodo ir pastarųjų kenksmingumą (1 lentelė). Dalis maisto priedų, kurie yra vartojami maisto pramonėje gali turėti įtaką vėžinių susirgimų vystymuisi. Tai – kancerogeniniai maisto priedai. Dalis konservantų yra nitrarų pavidale, kurie organizme skyla į nitritus ir susijungę su aminais/nitrozaminais gali skatinti navikų augimą. Kancerogeniniai maisto priedai linkę kauptis, tad nuolatinis ir dideliais kiekiais jų vartojimas gali būti itin žalingas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad vis dar tikslių duomenų apie šalutinius poveikius nėra, kol kas – tik hipotezės.

Maisto priedai keliantys pavojų sveikatai
Didina vėžinių susirgimų riziką	E 131, E 142, E 210-217,  E 239, E 249, E 250-252, E 330, E 320, E 330, E 954
Didina cholestoriolio kiekį kraujyje	E 320, E 321
Didina kraujo spaudimą	E 250, E 251, E 252
Pavojingi vartoti	E 102, E 110, E 120, E 124, E 127
Labai pavojingi	E 123
Uždrausti vartoti	E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

Kūno masės įvertinimas

Epidemiologų skelbiama naujoji XXI amžiaus rykštė – nutukimas, akivaizdžiai byloja – mes per mažai galvojame apie tai ką valgome,    kada valgome ir kaip valgome.

Technologijų metu, laiką įkainuojame pinigais ir vis mažiau dėmesio skiriame sau. Valgome bet ką ir bet kaip, o tai tiesiogiai veikia kūno svorį. Siekiant objektyviai įvertinti kūno masę, naudojamas kūno masės indeksas  (toliau KMI), kuris leidžia įvertinti ar kūno masė yra normali, ar yra viršsvoris, o gal net nutukimas. KMI apskaičiuojamas svorį (kg) dalijant iš ūgio (m) kvadratu. Gautas skaičius, atsižvelgiant į KMI intervalus, parodo kokia yra kūno masė (2 lentelė).

KMI (kg/m²)	Kūno svoris
<18,5	Per mažas
18,5 – 24,9	Normalus
25 – 29,9	Viršsvoris
30 – 34,9	I⁰ nutukimas
35 – 39,9	II⁰ nutukimas
>40,0	III⁰ nutukima

2 lentelė

Ar yra ryšys tarp svorio ir onkologinių susirgimų?

Remiantis įvairių mokslinių tyrimų duomenimis galima drąsiai teigti – kūno masė yra susijusi su onkologiniais susirgimais. Apie 10% visų mirčių nuo vėžio atvejų yra susiję su nutukimu (nerūkančiųjų tarpe). Viršsvoris/nutukimas turi įtakos stemplės adenokarcinomai, skydliaukės, krūties, inkstų, tulžies pūslės, endometriumo ir kitų organų piktybinių susirgimų patogenezei (3 lentelė). Rizika susirgti įvairių tipų karcinomomis priklauso nuo keletos faktorių – tai lytis, amžius, gyvenimo būdas. Mechanizmai vis dar nėra tiksliai žinomi, tačiau nustatyta, kad krūties vėžio vystymuisi turi įtakos padidėjęs estrogenų kiekis, kurį sąlygoja didelis adipocitų paplitimas, gaubtinės žarnos vėžio vystymuisi turi įtakos nuolatinė hiperinsulinemija, kurią sukelia nutukimas.  Tačiau akivaizdu, jog kontroliuojant svorį, galima sumažinti ir vėžinių susirgimų atvejų. Tai labai svarbu, nes onkologinių ligonių gydymas sunkus ne tik gydytojams, bet ypač pacientams, jų artimiesiems, o baigtys ne visad džiuginančios.

Vėžio rizikos padidėjimas
Vyrams (5kg/m² viršsvoris)	Moterims (5kg/m² viršsvoris)
Stemplės adenokarcinomos- 52%	Stemplės adenokarcinomos – 51%
Skydliaukės- 32%	Tulžies pūslės- 59%
Gaubtinės žarnos-24%	Endometriumo- 59%
Inkstų- 24%	Inkstų- 34%

3 lentelė

I. Stemplės vėžys

Tyrimų duomenimis, stemplės vėžio (adenokarcinomos) atvejų Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau JAV) per pastaruosius keliasdešimt metų išaugo itin ženkliai. 1973m. užfiksuoti 300.000 atvejų, o  2001m. – net 2.100.000 ligos atvejų. Tai paaiškinama pasikeitusiais mitybos įpročiais – tapo itin madinga valgyti daug angliavandenių turinčio maisto, kuris neigiamai veikia stemplės gleivinę. Prie šio rizikos faktorio prisideda ir epidemiškai plintantis gastroezofaginis refliuksas, kuriam pasireikšti taip pat turi įtakos mitybos įpročiai. Tyrimai skelbia – nutukimas net šešis kartus padidina riziką susirgti šio tipo vėžiniu susirgimu. Gąsdinantis faktas – JAV stemplės adenokarcinoma yra aštunta mirtingumą lemianti priežastis!

II. Lytinių organų vėžiniai susirgimai

1970 metais pirmą kartą pastebėtas ryšys tarp padidėjusios kūno masės ir krūties vėžio. Daugybė tyrimų stebėjo šios rizikos pasireiškimo skirtumus tarp prieš menopauzinio amžiaus moterų ir po menopauzės. Išvados skelbia – ši rizika po menopauzės moterims išauga net iki 40%, jei svoris viršija normos ribas. Tačiau tyrimų rezultatai dviprasmiški – esama tyrimų, teigiančių jog rizika padidėja tik 20%, tačiau kad ir kurie duomenys būtų arčiau tiesos – skaičiai stulbinantys. Nutukimas yra labai svarbus rizikos veiksnys vystytis vėžiui po menopauziniu laikotarpiu. Taigi, svoris yra modifikuojamas veiksnys, kurio būtina paisyti, norint sumažinti šių susirgimų tikimybę.

Kitas svarbus moterų vėžio tipas – endometriumo vėžys. Atlikti tyrimai įrodo esamą ryšį tarp nutukimo ir endometriumo vėžio. Priešingai nei krūties vėžio atveju, tiek prieš menopauziniame laikotarpyje, tiek po jos rizika yra vienoda.

Prostatos vėžys.

Šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra. Vieni tyrimai teigia, kad riebalinio audinio kiekis neturi jokios įtakos vėžiui vystytis, kiti tyrimai teigia, kad prostatos vėžiui turi įtakos riebalinio audinio pasiskirstymas, ūgis ir kūno masė jauname amžiuje. Tačiau esama tyrimų, kurie šią hipotezę paneigia.

Visų šių tipų vėžinių susirgimų pategenezės svarbi grandis – riebalinio audinio perteklius. Moterims po menopauzės, antrinis ir dėl pertekliaus tampantis pagrindinis estrogenų šaltinis – adipocitai. Dėl per intensyvios sintezės ir atpalaidavimo į kraują, estrogenai sutrikdo ląstelių įprastą ciklą ir tai gali sukelti moterims krūties ar endometriumo navikų augimą, o vyrams – prostatos. Nuolatinis estrogenų perteklius kraujyje neigiamu grįžtamuoju ryšiu veikia pogumburį, tokiu būdu slopindamas jo išskiriamų gonadoliberinų kiekį. Gonadoliberinai įprastai skatina hipofizės hormonų, veikiančių lytinę sistema, atsipalaidavimą į kraują ir taip aktyvinama endokrininė lytinės sistemos dalis. Sutrikus gonadoliberinų sekrecijai, sutrinka ir pastarųjų sekrecija, kuri sąlygoja  galimą galimą nevaisingumą ir moterims, ir vyrams (ypač su obuoliniu nutukimu (2 paveiksliukas)).

III. Kolonorektalinis vėžys

Tikslių tyrimų duomenų, įrodančių nutukimo ir kolonorektalinio vėžio ryšį vis dar nėra, tačiau tokia hipotezė iškelta ir tikrinama įvairaus mąsto tyrimuose. Vienas jų stebėjo 40-59 metų moteris ( N= 90.000). Tyrimo metu, kuris truko dešimt metų buvo nustatyti 527 kolonorektalinio vėžio atvejų. Išvadoje pateikiama, kad premenopauzinio amžiaus nutukusios moterys yra dvigubai didesnėje rizikoje nei sveiko svorio moterys susirgti šio tipo vėžiniu susirgimu. Pomenopauzinėms moterims tiek nutukusioms, tiek sveiko svorio rizika yra apylygė. Manoma, kad dėl padidėjusios kūno masės, sukeliama nuolatinė hiperinsulinemija ir ji turi reikšmingos įtakos navikio patogenezėje.

IV. Inkstų vėžys

Kalifornijos vėžio centro mokslininkai pastebėjo galimą ryšį tarp nutukimo ir inkstų vėžio. Nutukę pacientai dažnai serga dideliu kraujo spaudimu (hipertenzija). O tai yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių inkstų ląstelių naviko vystymuisi. Nutukimas kartu su hipertenzija sukelia lipidų peroksidaciją, kuri lemia inkstų ląstelių DNR pažeidimus. Šie pažeidimai sąlygoja ląstelių mutacijas, sutrikusį gyvybės ciklą. Jei organizmas nesugeba apsiginti ir ištaisyti klaidas, vystosi navikas. Moterims šią riziką dar padidina estrogenų perteklius, kuris yra taip pat susijęs su nutukimu.

V. Kitų lokalizacijų vėžys

Taip pat esame duomenų apie nutukimo ir kitų lokalizacijų navikų ryšį, tačiau tai nustatyta tik pavieniais tyrimais ir tikslių duomenų nėra. Galimas ryšys su kasos, kiaušidžių, gimdos kaklelio, hematopoetinės sistemos navikais, tačiau vis dar reikia papildomų tyrimų norint tikslių išvadų.

Ar tikrai tai tiesa?

Neretai galime išgirsti dvejonių apie galimą padidėjusią vėžinių susirgimų riziką nutukusiems žmonėms. Tačiau esama pakankamai mokslinių tyrimų duomenų, rodančių neabejotiną nutukimo įtaką, o tai svarbu profilaktikai, kuri gali ženkliai sumažinti vėžinių susirgimų skaičių. Nutukimas yra modifikuojamas veiksnys ir tai būtina tinkamai įvertinti. Vaikai turi būti mokomi sveikos mitybos pagrindų, kurie būtų taikomi darželiuose, mokyklose, namuose. Labai svarbu ir suaugusiesiems rūpintis savo mityba. Taip pat privalu daugiau nei dabar esame įpratę judėti, dažniau rinktis dviratį ar ėjimą pėsčiomis nei mašiną. Mažai turima duomenų apie svorio sumažinimo įtaką jau nustačius naviką, todėl tinkama profilaktika apsaugotų nuo didelių problemų vėliau.

Parengė:

Dainora Butkutė
Kauno medicinos universitetas
Medicinos fakultetas, 4 kursas
2009 metai