StoryHolder

Padeda vėžiu sergantiems vaikams

31-erių vilnietė Lina Sirvydytė, auginanti dvejų metukų ir dešimties mėnesių sūnų Ajų, patyrė daugiau, nei pati galėjo pagalvoti. 

 Prieš kelerius metus Airijoje dirbantis jos vyras išgyveno tikrą tragediją – kelininku dirbusį lietuvį pervažiavo automobilis. Nors vyras, laimei, išgyveno, vis dėlto medikų priežiūros jam reikia iki šių dienų.

Norėdama būti kartu su vyru, svetur dirbančiu jau dešimtus metus, moteris su sūneliu Ajumi ketino vykti pas jį. Vis dėlto gražūs šeimos planai sugriuvo akimirksniu. Liepos 6-ąją trejų metukų neturinčiam Ajui medikai Vilniuje diagnozavo piktybinį akies naviką. 

Iš pradžių buvo planuojama berniuką gydyti Šveicarijoje, tačiau praėjus vos kelioms dienoms situacija kardinaliai pasikeitė. Po diagnozės nustatymo nepraėjus nė mėnesiui, berniukui buvo pašalinta viena akytė. Vietoj jos liepos 27-ąją medikai įstatė protezą.

Vietoje gydymo – pašalinta akis

Viskas prasidėjo tada, kai Lina pastebėjo pakitusią sūnaus akelę. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog prieblandoje ima matytis veidrodinis atspindys. Mamos nerimas buvo pagrįstas – atspindys didėjo kone kiekvieną dieną. Tai Linai sukėlė įtarimą. „Nieko nelaukdama užrašiau sūnų pas gydytoją, tačiau planuoto vizito nesulaukėme

. Medikų apžiūra buvo numatyta liepos 12-ąją, tačiau jau liepos 6-ąją su Ajumi nuvykau į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės priimamąjį. Ten Ajuką apžiūrėjusi gydytoja patarė nedelsti ir ištirti akių dugną su narkoze. Būtent šios apžiūros metu gydytoja pastebėjo piktybinį akies naviką“, – besijaudindama kalbėjo mama. 

Po diagnozės nustatymo buvo manoma, kad Ajų bus galima gydyti Šveicarijoje, tačiau patys šveicarų medikai patarė nelaukti ir šalinti akį Lietuvoje. Medikai mamai paaiškino, kad delsti negalima. Buvo intensyviai stebima, kad auglys neimtų plisti į kitas kūno dalis bei kraują.  „Akytė buvo pašalinta liepos 27-ąją, tačiau iki šiol mums ramybės neduoda vienintelis klausimas – ar prireiks Ajukui bendros chemoterapijos visam organizmui. 

Šiuo metu įstatytas protezas yra laikinas. Po kurio laiko jį reikės keisti kitu. Vyksime pas protezuotojus į Latviją. Gal ir į Šveicariją. Valstybinės ligonių kasos kompensuoja gydymą svetur, tačiau nei kelionės, nei apgyvendinimo išlaidos nėra padengiamos. Mūsų laukia dar ilgas gydymo kelias. 

Po kelių dienų turėtų būti konsiliumas, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl galimos chemoterapijos. Labai bijau, kad auglys neišplistų nei į kitą akytę, nei į kitas kūno dalis“, – guodėsi mama. 

Norėtų pabusti lyg iš slogaus sapno 

Lina atvira – pamačiusi, kad sūnelio akytė pakitusi, negalėjo pagalvoti, kad liga gali būti tokia sudėtinga.

„Aš maniau, kad tai tik paprastas pakitimas.  Net buvau pagalvojusi, kad tai gali būti autizmas, bet apie onkologinę ligą tikrai negalėjau pagalvoti.  Prisimenu, kaip gydytojai man aiškino, jog visų pirma reikia gelbėti vaiko gyvybę, vėliau tam tikrą organą, ir tik paskui kitus dalykus. 

Turbūt tada ir supratau situacijos rimtumą, – prisipažino Lina, kuri po sūnaus diagnozės jautėsi priblokšta.

– Dar ir dabar kartais man atrodo, kad tai yra slogus sapnas iš kurio norėčiau pabusti.“ Prieš kiek daugiau nei savaitę pašalinta akytė ir vietoje jos įstatytas laikinas protezas netrukdo Ajui mėgautis vaikyste. 

Onkologinė liga sugriovė šeimos planus

Aktyvus ir linksmas berniukas, kol mama dirba, vasaros dienas leidžia su seneliais.

Rudenį eis į darželį. Ajaus mama tiki, kad jų gyvenimas ir vėl bus šviesus, tereikia išlaukti šį šeimai sudėtingą periodą. 
„Jei ne liga, būtume su sūnumi vykę pas vyrą. Jis dirba Airijoje. Tiesa, dabar kiek mažesniu tempu, nes prieš kelerius metus jį pervažiavo automobilis. Kelininko darbas – labai pavojingas. 

Airijoje jis dirba dešimtmetį, todėl ten jam priklauso gydymas ir kitos paslaugos. Į Lietuvą jis grįžti neketino. Mes galvojome pas jį nuvykti. Kas galėjo pagalvoti, kad mus užklups dar viena bėda“, – kalbėjo Lina.  Susitaikyti su užklupusia sudėtinga ir nenuspėjama onkologine liga Linai padėjo artimieji. Ją gelbsti ir mamos, susidūrusios su panašiomis vaikų diagnozėmis.

  „Labai ramina seneliai, artimieji. Padeda ilgi pokalbiai su mamomis, kurios patyrė tą, ką šiuo metu išgyvename mes. Esu dėkinga ir paramos bei labdaros fondui „Mamų unija“ už visokeriopą pagalbą.

Šiomis dienomis gyvenu mintimis apie ateitį. Noriu tikėti, kad neprireiks alinančios ir sudėtingos chemoterapijos, vėžys neplis, ir mes galėsime bent trumpam atsikvėpti. Turime susitelkti į sveiką akytę ir ją saugoti. Tikiu, kad mums pavyks, ir viskas bus gerai“, – viltingai šyptelėjo vilnietė. 

Oftalmologė: „Pacientus tenka nukreipti svetur“

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo vaikų ligoninės oftalmologė Donata Montvilaitė patvirtino, kad mažajam Ajui buvo diagnozuotas piktybinis auglys – retinoblastoma. Tiek retinoblastoma, tiek kiti akies navikai gali būti gydomi ir Lietuvoje, tačiau kiekvienas ligos atvejis yra unikalus ir skirtingas, tad gydymo metodai ir būdai, pasak medikės, ne visada taikomi vienodi.

  „Tam tikrais atvejais mažieji pacientai yra siunčiam tolimesniam gydymui į Šveicariją. Tai daroma tokiu atveju, kai Lietuvoje visos gydymo galimybės yra panaudotos arba tiesiog nėra tinkamos konkrečiam atvejui.  Lietuvoje neturime visų galimybių akių navikams gydyti, tad pacientus tikrai tenka nukreipti į šalis kaimynes arba didžiuosius centrus Europoje. Vienas tokių – Lozanoje (Šveicarija, – aut.past.)

Neturime labai tikslaus skaičiaus, keliems vaikams per metus diagnozuojamas šis navikas Lietuvoje, bet iš pastarųjų trejų metų galima teigti, kad ši diagnozė nustatoma kasmet nuo vieno iki trijų tokių atvejų.  Ši liga yra reta, tas apie ją žmonės daug nežino. Ji gali būti tiek paveldima, tiek atsirasti mutavus genams“, – aiškino medikė.  Ji patarė atkreipti dėmesį į vaiko akies vyzdį.

„Pirmiausia, didžiulis dėmesys turėtų būti skiriamas „raudono vyzdžio“ refleksui, kuris yra tikrinamas kiekvienam gimusiam naujagimiui ligoninėje. Antra, labai svarbus yra pirminės medikų grandies darbas. Kitaip tariant, šeimos gydytojo dėmesys vaiko akims.  Pačių tėvelių dėmesys savo mažylių regėjimo sistemai taip pat yra itin svarbus. Tėvai turi stebėti, ar vaikas nežvairuoja, ar neprimerkia vienos akies, ar jos netrina, ar abiejų akių atspindys yra vienodas ir ar nėra pakitusi akis vyzdžio spalva“, – kalbėjo D.Montvilaitė. 

Reikalinga visų parama

Onkologine liga susirgusį berniuką ėmėsi globoti labdaros ir paramos fondas „Mamų unija“.Jo atstovė Dovilė Marčinskaitė teigė, kad šiai šeimai padėti būtina. 

„Kai susitikome su Ajaus mama, matėme nuoširdžias, gražias, bet pilnas baimės, nežinojimo ir ašarų jaunos mamos akis. Mūsų pareiga yra šeimai padėti čia ir dabar – ne tik padrąsinti žodžiu, išklausyti, apkabinti, bet ir suorganizuoti finansinę pagalbą.

Kai ateina liga – visi tampame kaip viena šeima. Tad nedelsdami išsiaiškinome situaciją ir supratome, kad reikės visų pagalbos.  Berniukui numatomas ilgas gydymas, vizitai į užsienio, greičiausiai Latvijos ar Šveicarijos klinikas. Valstybė kelionių ir pragyvenimo nekompensuoja, tad mes turime padėti šeimai  – prašome paaukoti mokėjimo paskirtyje nurodydami berniuko vardą „AJUS“ – sakė „Mamų unijos“ atstovė Dovilė Marčinskaitė.

Šaltinis: www.lrytas.lt