StoryHolder

Padeda vėžiu sergantiems vaikams

15-metė Aušra Ščerbinskaitė šiandien juokauja, kad tik tada, kai negalėjo lankyti pamokų, pasiilgo mokyklos. Mergina jau pustrečių metų kovoja su Hodžkino limfoma (kraujo vėžiu) ir viltingai laukia rugsėjo 1-osios, kai galės vėl pamatyti savo klasiokus.

Gydytojų teigimu, Hodžkino limfoma – bene geriausiai gydymui pasiduodantis vėžys, tačiau panevėžietės atveju ligos dar neįveikė visi išmėginti ginklai. „Nėra taip blogai kaip galėtų būti, todėl negalime prarasti vilties“, - sako merginos gydytoja.

Stengiasi žodžio „vėžys“ nevartoti

Sveikata jauna ir guvi A. Ščerbinskaitė suabejojo 2014-aisiais, pamačiusi keistus bėrimus ant rankų ir kojų.

„Pradėjo berti kojas ir rankas – kojas iki kelių, o rankas iki alkūnių. Bėrimą niežtėjo. Aš pakasau, pakraujuoja, užsideda šašas. Tada vėl niežti, vėl kasau. Tuo metu buvau geriausios draugės kaime. Nuėjome pas odos gydytoją ir jis sako, kad čia blusų įkandimai. Negi ginčysiesi su daktaru? Juolab, kaime visko gali būti“, - mena mergina.

Gydytojas informavo, kad odos bėrimas turėtų per vieną-dvi savaites išnykti. Kai taip nenutiko, mergina apsilankė pas kitą gydytoją. Šis paneigė blusų versiją, tačiau detalesnių tyrimų atlikti nesiūlė – paskyrė niežėjimą mažinantį tepalą ir tablečių. Medikamentai situaciją palengvino, tačiau neišsprendė.

„Paskutinis taškas buvo guzas ant kaklo. Vieną dieną šukuojuosi plaukus, palenkiu galvą žemyn ir kairėje kaklo pusėje matau sutinusius limfmazgius. Dydis buvo it pusė gulsčio kiaušinio. Be baimės nuėjau vėl pas gydytoją, o ji iškart sunerimo – sakė, niekada tokio dydžio limfmazgių nemačiusi“, - DELFI pasakojo panevėžietė.

Gydytoja paskyrė šlapimo ir kraujo tyrimus.

„Pažįstame gerą sesutę, tai ji tą pačią dieną paskambino mamai ir pranešė, kad kraujo rodikliai labai blogi, o šlapimo – dar blogesni. Mane iškart paguldė į Panevėžio ligoninę, prasidėjo tyrimų virtinė“, - sakė pašnekovė.

Vis dėl to ir čia medikai nerado tikrosios diagnozės ir išsiuntė šeimą tirtis į sostinę, kur mergina ir išgirdo tikrąją diagnozę - Hodžkino limfoma. 2015 sausio 4 d. pradėta leisti pirmoji chemoterapija.

„Kai gulėjau ligoninėje, buvau viena, be tėvų, tai apie savo ligą girdėjau nuogirdomis. Į palatą užsukęs personalas tik pasakydavo, kad labai blogas kraujas. Internete prisižiūrėjusi įvairių laidų (kaip kad „Daktaro Ozo šou“), maniau, kad man auglys. Kai išgirdau visus kalbant apie limfmazgius, nurimau, mat tai skambėjo daug saugiau. Kad man vėžys, išgirdau tik po antros chemoterapijos, kai buvau grįžusi namo, jau be plaukų. Vieną dieną maudydamasi išgirdau tėvus apie tai šnekant, minint tą žodį. O aš, kiek galiu, to žodžio nevartoju, bet jo neišsigandau. Jei manęs kas klausia, nesakau, kad man kraujo vėžys – sergu Hodžkino limfoma ir tiek“, - telefonu pasakojo ji.

Merginai taikė standartinį gydymą, iš pradžių jis veikė, tačiau tik epizodiškai – rodikliai pagerėdavo, tada vėl suprastėdavo. Vėliau skirtingose organizmo vietose – prie kepenų, aplink diafragmą - susikaupdavo maži ligos židiniai. Pagal tai teko keisti ir gydymo taktiką – atidėti planuotą kaulų čiulpų transplantaciją, keisti vaistus. „Dabar chemijos jau nebeleis niekada, nes toks gydymas gali sukelti dar sunkesnę ligą, todėl medikai nenori rizikuoti“, - aiškina Aušra.

Dabar kiekvieną vakarą mergina geria 2, o ryte – 1 tabletę.

Anksčiau (kaip visi) mokyklos nemėgusi Aušra vos susirgusi tikina jos iškart pasiilgusi. Dėl gydymo teko praleisti daug pamokų.

„Šiais metais mokyklą lankiau tik porą mėnesių, nors ir labai norėjau. Paskutinę šių metų savaitę baigsiu iš namų, o rudenį jau planuoju vėl kulniuoti į mokyklą. Jaučiuosi gerai, nieko neskauda, o jei ir skauda – tai pakenčiamai“, - tikina ji.

Pagal Eglės Mėlinauskienės („Mamų unijos“ įkūrėjos) rekomendacijas Aušra pakeitė ir mitybą: „esu įsitikinusi, kad norint įveikti vėžį, vien vaistų neužtenka. Atsisakiau cukraus (jį aptinku net dešroje), miltinių produktų, laktozės, mielių, krakmolo“.


Ligos eiga - parodoksali

Hodžkino limfomos - tai retesnis limfomų tipas, dažniau pasitaikantis jaunesniems žmonėms ir dažnai pasižymintis labai geru atsaku į gydymą.

Vaikų ligoninės gydytoja vaikų hematologė Sonata Šaulytė-Trakymienė patvirtino, kad niežulys išties gali būti sisteminis šios ligos simptomas (vadinamieji paraneoplastiniai sindromai). „Limfomos išsiskiria tuo, kad turi daug nespecifinių požymių, jas sunku greitai identifikuoti. Kol neapčiuopi padidėjusio limfmazgio, nepadarai specialių tyrimų, biopsijos, natūralu, kad dėl tokios retos ligos pacientai iškart nepatenka į onkohematologo rankas“, - sakė ji.

Hodžkino limfomai būdingi tam tikri ypatumai, skiriantys ją nuo kitų limfomų. Vienas iš pagrindinių bruožų yra specifinių (Reed-Sternberg, RS) ląstelių nustatymas Hodžkino limfomos metu. RS ląstelės tai didelės ląstelės, kurios nustatomos Hodžkino limfomos audiniuose (tiriant histologinį audinio preparatą mikroskopu bei dažant specialiais dažais), pavadintos jas atradusio mokslininko vardu.

Tiriant Hodžkino limfomos pažeistus limfmazgius neretai nustatoma ir kitų jai būdingų ląstelių.

Hodžkino limfoma būdingesnė jaunesniems žmonėms (amžiaus vidurkis 20-30 metų), dažniausiai pažeidžia limfmazgius, dažniau viršutinėje kūno dalyje. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 100 Hodžkino limfomų atvejų.

„Su tokiu variantu kaip Aušrytės susiduriame kone pirmą kartą. Jos ligos atveju gero atsako į gydymą nebuvo nuo pat pradžių. Gydymą keitėme bent 5 kartus, bet liga sugrįždavo. Tai rodo ligos agresyvumą, nors įprastai Hodžkino limfoma – vienas didžiausių „šviesulių“ vaikų onkohematologijoje. Daugiau kaip 90 proc. atvejų vaikai pasveiksta. Per pastaruosius 5 metus turėjome tris tokius vaikus.Kalbame ir su suaugusiųjų gydytojais – gal atsakui į gydymą įtakos turi aplinkos veiksniai, daug kas neaišku. Kita vertus, Aušros atveju yra kitas parodoksas – nors liga nepasiduoda gydymui, tačiau per daugiau nei dvejus metus ji neišplito, neprogresavo tiek, kad nieko negalėtume padaryti“, - kalbėjo gydytoja.

Gydymo metu ligos židiniai užgęsta, tačiau po kiek laiko atsiranda kitoje vietoje. „Intensyvios chemoterapijos kontekste mūsų gydymo arsenalas visiškai išnaudotas. Taikėme imunoterapiją eksperimentiniu vaistu, po kurio Aušrytė be ligos požymių gyveno pusę metų. Po to liga vėl grįžo. Kai gydymas toks ilgas, kažkuriuo metu pasieki ribą, kai gydymo žala didesnė už naudą, prasideda toksiškumas (Aušros atveju – inkstams, centrinei nervų sistemai). Kadangi per 2,5 metų nepasiekėme ligos kontrolės, nebegalime gydyti tais pačiais vaistais, nes toliau žalotume sveikas ląsteles. Galiausiai neseniai ligos kontrolei paskyrėme vadinamąją metronominę chemoterapiją. Jos principas – skirti tuos pačius chemo-preparatus mažomis dozėmis ir nepertraukiamai. Kai kurie tyrimai rodo, kad krūties, kiaušidžių vėžio pacientai tokiu gydymu ligą kontroliuoja keletą metų, o toksiškumo nėra“, - kalbėjo S. Šaulytė-Trakymienė.Gydytoja pabrėžė, kad ilgą laiką skiriama stipri chemoterapija kelia ir antrinio vėžio grėsmę.

„Per tiek laiko dar nepavyko išnaikinti ligos, bet ir neturėjome tokio atvejo, kad viskas būtų labai blogai kaip nutiko minėtais kitais dviem atvejais. Nėra taip blogai kaip galėtų būti, todėl negalime prarasti vilties“, - reziumavo pašnekovė.

Turi vieną svajonę

Ligos išvarginta Aušra Ščerbinskaitė turi vieną svajonę – išvykti į kelionę su šeima (mama, tėčiu ir broliu).

„Norėčiau nuvykti ten, kur šilta, kur auga kokosai ir papajos“, - atvirauja ji.

Galinčius prisidėti prie šios svajonės įgyvendinimo kviečiama paaukoti tiek, kiek galite į „Mamų unijos sąskaitą“

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“

Įmonės kodas: 302288579

Paskirtis: Aušros kelionei

Danske bank filialas Lietuvoje Sąskaitos Nr. LT 51 7400 0322 6692 3810 SWIFT kodas SMPOLT22 

Šaltinis: www.delfi.lt