Faktai ir mitai

Faktai ir mitai apie vėžį:

Mitas 1: Vėžys yra užkrečiamas ir gali plisti kaip peršalimas.
Faktas 1: Vėžys nėra užkrečiamas.
Vėžys negali būti perduodamas vieno vaiko kitam. Vaikai sergantys onkologinėmis ligomis izoliuojami, nes jų imunitetas yra nusilpęs ir pažeidžiamas įvairių infekcijų.

Mitas 2: Vėžiniai susirgimai vaikystėje yra paveldimi.
Faktas 2: Nėra nei vienos žinomos priežasties didžiajai daliai vėžinių susirgimų vaikystėje.
Bent 95 % vėžinių susirgimų vaikams atsiranda spontaniškai. Kadangi sukėlėjas daugeliu atvejų nėra žinomas, prevencinės priemonės yra ribotos. Kol kas tyrimai rodo, kad nėra nieko, ką vaikas arba tėvai galėjo padaryti, kad sukeltų vėžinius susirgimus, ir dėl to nereikia imtis jokių priemonių siekiant užkirsti kelią vėžiniams susirgimams.

Mitas 3: Vaikų vėžys – nuosprendis mirčiai.
Faktas 3: Dauguma vaikiškų vėžinių susirgimų yra pagydomi.
Pavyzdžiui, trys iš keturių vaikų, sergančių ūmine leukemija, kuri yra viena iš dažniausių leukemijos formų Singapūre, pagyja taikant tik chemoterapiją. Sėkmingas išgijimas priklauso nuo šiuolaikinės standartinės terapijos taikymo, teigiamo nusistatymo ir pasiryžimo įveikti vėžį.

Mitas 4: Vaikai, sergantys vėžiu, praranda bet kokią gyvenimo prasmę.
Faktas 4: Vaikai, sergantys vėžiu, vis tiek gali išgyventi normalią vaikystę.
Vaikai, sergantys vėžiu, vis tiek gali išgyventi normalią vaikystę. Dauguma vaikų grįžta ir sėkmingai tęsia mokslus mokykloje. Kitais atvejais, vaikai ir jų šeimos prisitaiko ir pakoreguoja savo gyvenseną siekdami normalios būklės. Tai tampa daug lengviau su šeimos narių, mokytojų, draugų ir kitų globėjų priežiūra, supratimu ir palaikymu.

Mitas 5: Visi augliai yra vėžiniai
Faktas 5: Ne visi augliai yra vėžiniai
Augliai yra gerybiniai arba piktybiniai. Piktybiniai augliai yra vėžinės ląstelės, kurios kenkia ir plinta į kitas kūno vietas. Priešingai, gėrybiniai augliai pažeidžia audinius ir neplinta.

Chemoterapija – gyvybės išgelbėjimas, gyvenimo pakeitimas

Šeimoje tuoj pat kyla krizė sužinojus, kad vaikas serga vėžiu. Po pirminio šoko sužinojus apie šią diagnozę, netrukus pasipila emocijų banga. Šeimos nariai patiria stresą, depresiją ir smarkų nerimą. Kaip bebūtų, vėžys – tai sudėtinga liga. Ji sukelia gyvenimiškų iššūkių šeimoje. Žaibišku greičiu šeimos nariai pasijunta tarsi pasiklydę labirinte be žemėlapio. Gyvenimas jau niekada nebus toks, koks buvo.

Vėžio poveikis šeimos nariams ir tai, kaip kiekvienas tvarkosi, keičiasi gydymo eigoje. Nėra teisingo ar klaidingo būdo jausti. Emocijos kinta kiekvieną akimirką. Kartais stiprių emocijų neįmanoma išreikšti žodžiais.

Vienas labiausiai paplitusių būdų gydyti vėžiniams susirgimams yra chemoterapija. Tėvams, pirmą kartą išgirdusiems apie chemoterapiją, dažnai vien jau pats pavadinimas sukelia baimę ir sąmyšį. Dauguma tėvų pareigingai sutinka vykdyti gydymą, nes tiki, jog tai bus daroma jų vaiko labui. Tačiau giliai viduje visi trokštame, kad ši diagnozė būtų tiesiog apsirikimas, didelė klaida padaryta laboratorijos darbuotojų.

Nepaisant to, kaip mes įsivaizduojame chemoterapiją, šis gydymas yra toksiškas ir skausmingas. Jis visuomet įvairiai paveikia žmones. Nors moksle ir medicinoje matomas akivaizdus progresas, vis dėlto chemoterapijos pacientai neišvengia fizinių šalutinių poveikių bei įvairios rizikos. Tam tikri šalutiniai poveikiai gali turėti ilgalaikių pasekmių, tuo tarpu kiti išnyksta per trumpą laiką. Šalutiniai poveikiai gali žymiai sumenkinti mūsų vaikų gyvenimo kokybę. Kai kuriems šalutiniai poveikiai stipresni nei pats vėžys. Dažnai stipri vėžio terapija susilpnina imuninę sistemą, padidina infekcijų ir gyvybei pavojingų komplikacijų tikimybę.

Jei geroji chemoterapijos žinia yra išgyvenimas, tai blogoji – neigiama įtaka vaiko gyvenimo kokybei. Kaip ir dauguma tėvų, sužinoję apie savo vaiko diagnozę, sutikau su standartine chemoterapijos procedūra, tačiau tuo metu iki galo nesuvokiau pasekmių rizikos.

Bėgant laikui supratau, jog bazinis suvokimas, kokių pašalinių poveikių galima tikėtis po chemoterapijos, yra būtinas. Šeimos gali susidurti su problemomis už ligoninės ribų, kai ambulatoriniam ligoniui atliekama chemoterapija. Išmokti valdyti šalutinius poveikius reiškia kontroliuoti paciento sveikatą. Tam galima pasipriešinti, tai pripažinus ir supratus. Šis suvokimas gali turėti svarios įtakos išsaugant vaiko gyvybę.

Norėdami išgyventi vėžį ir gydymus, vien chemoterapijos neužtenka. Gyvybiškai svarbu gerinti vaiko organizmo toleranciją gydymui, formuoti pozityvų požiūrį, rūpintis tinkama mityba ir parinkti palankų gyvenimo būdą. Tėvai turi būti stiprūs, išradingi ir geros formos tik todėl, kad taip reikia. Pagerintas mitybos racionas ir pakeistas gyvenimo būdas teigiamai paveiks vėžio gydymą bei visą gijimo procesą. Kovoti su kliūtimis ir įveikti ligą vaikui labai padės jį supančiųjų meilė, pagalba ir parama.

Šiandien aš tikiu, jog geriausia sveikatos priežiūros sistema yra ta, kuri žvelgia į pacientą kaip į visumą, t.y. emocinę, psichologinę, dvasinę ir socialinę individo būseną, o ne tik į fizinę ligą. Chemoterapiją nėra lengva ištverti. Matydama vaikus, kurie perėjo visą gydymo kursą ir išėjo kitoje pusėje, dažnai pagalvoju, jog nepaisant visko, buvo verta taikyti šią procedūrą.